Praėjo dar viena graži šventė. Išaušęs saulėtas gegužės šeštadienis žadėjo nuostabią dieną. Atsikėlusi peržvelgiau dienos planą ir nejučia pradėjau šypsotis. Žinojau, jog diena bus sunki, bet labai įdomi ir linksma.
Nekantraudama laukiau, kol po visų grožio procedūrų, reikės paimti Aureliją. Norėjosi braukti laimės ašarą vos tik pamačius ją salone pas visažistę, bet ašarėles pataupėme vėlesniam laikui.
Taigi, grįžome namo, o ten jau laukė nerimaujantis, bet gražus ir pasipuošęs Svajūnas. Aurelija nuskubėjo apsivilkti specialiai jai sukurtą vestuvinę suknelę, o mes patikrinome ar turime visus reikalingus dokumentus. Surikiavus mintis ir dar kartą aptarus dienos planą, išvykome į ceremonijos vietą.
Svečių pulkas jau laukė. Visi puošnūs ir besišypsantys. Dar kelios akimirkos ir ceremonijos pradžioje virpančios rankos nurimo. Tapę vyru ir žmona, Aurelija ir Svajūnas spinduliavo laimę ir džiugesį.
Šią gražią šeimos sukūrimo ceremoniją vainikavo gausūs svečių sveikinimai. Visus susirinkusius pakvietėme pasivaišinti rankų darbo triufeliais ir putojančio vyno taure. Smagus šurmulys ir laimingi žmonių veidai buvo užfiksuoti fotografijose…
Istorijos tęsinį skaitykite čia!
Monika
Už nuotraukas dėkojame Kęstui Masilioniui.