Simboliška, kad metams tiksint į pabaigą, noriu su Jumis pasidalinti istorija apie pirmąsias šio sezono vestuves. Šį kartą pasakojimą pradėsiu nuo prisipažinimo, jog aš jaučiu slaptą meilę žiemai. Gal todėl, kad esu gimus pačiame žiemos viduryje ir mėgstu kai snaigės paslaptingai nusėda ant blakstienų. O gal todėl, kad man tiesiog patinka kaita, ypač metų laikuose. Kodėl pasakodama apie kitų žmonių vestuves pradedu kalbą nuo savęs? Ogi todėl, kad mano galvoje gimstantys scenarijai būsimoms vestuvių šventėms neapsiriboja vien tik vasaros mėnesiais. Atėjus vėlyvam rudeniui ar žiemai mes juk nenustojam mylėti vieni kitų, tad kodėl sustabdome save ir neleidžiame atšvęsti meilės tokiu metu?
Tokiais retoriškai romantiškais klausimas vieną rudens dieną pasitikau Giedrę ir Robertą. Pamenu šiek tiek nepatiklius būsimų jaunavedžių žvilgsnius, vos tik pradėjus jiems pasakoti kokios jaukios gali būti vestuvės žiemą. Tačiau atmintyje įstrigo ir kaip keitėsi jų nuotaika bei suspindo akys įtikėjus, jog galiu sukurti jiems kažką kitokio ir savito. Giedrė ir Robertas pasikliovė entuziastingais mano žodžiais ir taip drauge mes leidomės į kūrybinį pasiruošimo vestuvėms etapą.
Vestuvėms pasirinkome vieną iš ramiausių žiemos mėnesių. Sausis puikiai tiko jaukioms ir gražioms miesto vestuvėms. Jaunavedžiai nusprendė, jog savo meilę nori paminėti pačių artimiausių žmonių rate, o po vestuvių gerai išsimiegoti ir keliauti kopinėti medaus į egzotiškus kraštus. Tokio tipo šventei itin tiko Klaipėdos senamiestyje įsikūręs pub’as „Seven”. Jį pasirinkome ne atsitiktinai. Robertas mėgdavo lankytis šioje vietoje dar tuomet, kai ten buvo ne pub’as, o ledainė. Vedami gražių prisiminimų ne tik ten įkūrėme jų šventę, bet ir vestuvių metu visus pavaišinome ledų kokteiliais. Na, o pub’o kolektyvas pasirūpino puikia atmosfera, bei gurmanišku maistu.
Pasiruošimo vestuvėms metu mus ne kartą džiugino sniegas, bet artėjant šventės dienai orų prognozės pasikeitė. Danguje ėmė karaliauti saulė, o žandus vis labiau kandžiojo šaltukas. Likus kelioms dienoms iki šventės Robertas man tarė: Monika, tu įvykdei visus mums duotus pažadus, bet sniego tai nėra! Supratau, kad teks suktis iš padėties ir pradėjau gan sudėtingas dirbtinio sniego paieškas. Finale gavosi štai toks rezultatas – dirbtinis sniegas vietoje žiedlapių svečių rankose, daug šypsenų, lempučių, pūkuotų pirštinių, karšto vyno, juoko ir nuostabių prisiminimų. 🙂
P.S. Kartais su jaunaisiais prisijuokaujam apie jų pomėgius tiek, kad tai tampa ir vestuvių dalimi. Mūsų Robertas pats yra beveik super herojus, nes trykšta tokiu užkrečiančiu pozityvumu, jog šalia jo neįmanoma būti blogos nuotaikos. Tačiau, be begalinės meilės savo žmonai, BMW automobilių restauravimo ir kelionių, jis dar slapta dievina Batman’ą. Giedrė, būdama tobula žmona, nuo pirmų santuokos akimirkų, sugalvojo nustebinti savo vyrą įteikdama jam asmeninę mėgstamo superherojaus kaukę. Juk kiekviena moteris nusipelno savojo Bruce’o Wayne’o ir fotosesijos su juo 🙂
Už nuotraukas dėkojame Fotogenijai.