Manau viskas prasidėjo tada, kai atverčiau knygą „Praėjusių Amžių Legendos”. Tas nuostabus riterių ir princesių pasaulis, su savo vingrybėmis, taip įtraukė mažą mergaitę Moniką, kad iki šiol svaigsta galva prisiminus, koks stiprus buvo Artūras ištraukdamas ekskaliburą iš priekalo. Arba kokia graži buvo Izolda auksaplaukė, dėl kurios Tristano širdis pražydo meile :)))
Tikėtina, kad tuo metu pajutau aistrą gražioms meilės istorijoms, kurios, mano laimei, lydi mane iki šiol… tiesa, vyrai nebemoka joti raiti, o moterims tarnaitės kas vakarą nebešukuoja plaukų po 350 kartų. Gal tai nebe riteriai ir princesės, bet nieko tokio.
Meilei vis dar tenka įveikti daug išbandymų. Šiais laikais gal net daugiau. Be abejo, niekas nebekovoja turnyruose dėl princesės rankos. Bet… šiomis dienomis surasti savo meilę, tarp tiek skubančių darbuotis, bėgančių pramogauti ar skrendančių ilsėtis, tampa ne ką lengviau, nei įveikti visus Apvaliojo stalo riterius :)))
Kartais susidaro įspūdis, jog iš pasakų knygos nužengusi piktoji fėja Morgana, taip ir bando įvilioti meilės beieškančiuosius į uždarą labirintą. Tikėdamasi, kad jie praras viltį šildytis meilės spinduliuose, ji juokiasi garsiai ir grėsmingai. Gerai, kad senas žiniuonis Merlinas abejingas Morganos kerams, visada ateina į pagalbą prieš blogio jėgas.
Didžiuojuosi visais, kurie jau įveikę visas kliūtis, mėgaujasi artimo žmogaus draugija ir tais kurie vis dar nenustodami ieško išėjimo iš užburto labirinto… tie, kas ieško, visada randa!!!
Tad pasinerkim į smagų Meilės Legendų pasaulį drauge 🙂