Praskriejo dar vienos nuostabios vestuvės. Tą vėsų rudens rytą atsikėliau labai anksti. Jauduliukas kankino, mintys dėliojosi į savo vietas. Vėl ir vėl kartojausi numatytų darbų seką. Dabar jau žiūrėdama atgalios galiu pasakyti, jog viskas pavyko taip, kaip ir buvo planuota!!!
Po sočių pusryčių išlydėjome Ingą į grožio saloną, o patys važiavome puošti šventės vietos. Verkių parkas buvo pilnas besiruošiančių įsimintiniausioms gyvenimo šventėms. Tačiau tai nė kiek netrukdė, nes mūsų planuojama šventė buvo unikali.
Papuošę stalus nepakartojamo grožio gėlėmis bei vynuogių šakomis su kekėmis, suskubome namo. Vytauto tėvai jau laukė mūsų kieme. Pirmiesiems svečiams besirenkant, būsimo jaunikio rankos pradėjo po truputį virpėti.
Ingai grįžus namo, laikas pradėjo skrieti nesustodamas. Atvažiavo fotografės, jaunosios artimieji… ir emocijų viesulas įtraukė visus į įvykių verpetą.
Atėjus laikui žengti į bažnyčią, nurimo net vėjas. Ceremonija buvo jauki ir jaudinanti. Jaunieji dalino vienas kitam šypsenas, o akyse spindėjo laimė. Taip sujungę savo likimus ir pažadėję gyventi meilėje, apvainikavo viską gražiu bučiniu!!! Bažnyčion susirinkę svečiai, skambindami varpeliais, pasitiko jauną šeimą ir linkėjo džiaugsmingų dienų.
Pakėlę taures už jaunųjų meilę ir surinkę daugybę sveikinimų, išvykome į Verkių dvarą. Ten saulės nušviestu parko takučiu atkeliavome į nuostabią šventės vietą. Elegantiškos vakarienės metu svečiai išgirdo Ingos ir Vytauto padėkos žodžius, bei buvo apdovanoti pačių jaunųjų virtos obuolienės indeliais. Nekantriausi svečiai ėmėsi ragauti dovanėles iš karto:) Tada buvo siunčiami komplimentai Ingai už skanią uogienę!!!
Taip nuoširdžiai ir gražiai šventė ėjo į pabaigą. Svečiai po mažu ėmė skirstytis, šurmulys rimo ir jaudulys pagaliau pasakė sudie… Liko tik teigiamų emocijų ir šiltų jausmų kupinos dvi jaunos širdys. Linkiu, kad jiems kuriant savo meilės legendą, niekada nepritrūktų kūrybiškumo. Nuoširdžiai tikiu, jog jie dažnai prisimins savo gražią meilės istorijos pradžią ir bus tokie pat įsimylėję, kaip tada, kai vienas kitam ištarė TAIP!!!
Monika
Dėkojame Maži Stebuklai!
kaip grazu! net beskaitant jauciau jauduliuka !super !
Suzavejo varpeliu ideja. Grazu… Sekmes, Monika!
Dėkoju už gražius žodžius!
neslepsiu,net asaros suzibejo akyse perskaicius ju grazia sventine pasaka,kad jiems ir toliau sypsotusi ir kiltu meiles virpuliukai,o meiles legendoms nestigtu ideju ir geru klientu:)
Sonata, ačiū!