Atkeliavo ruduo, o drauge su juo sulaukiame vis daugiau mūsų organizuotų švenčių nuotraukų. Šiandien pasidalinsiu prisiminimais apie Vismantės ir Raimondo vestuves, bei jų pirmagimio Domuko krikštynas.
Tokiai dvigubai ir gražiai šventei jaunieji ruošėsi visiškai atsipalaidavę. Jų pasitikėjimas manimi ir džiugino, ir skatino dar atsakingiau žiūrėti į savo darbą. Kai susitikome pirmą kartą, atrodė, kad jau esame pažįstami metų metus. Bendrauti buvo taip lengva ir malonu. Tokie jausmai lydėjo ir viso pasiruošimo vestuvėms metu.
Pirmiausia nusprendėme, kad šventinę ceremoniją rengsime Veiviržėnų bažnyčioje, o tada pasinėrėme į gan ilgas šventės vietos paieškas. Keitėme net vestuvių datą, kol galiausiai radome jaukią sodybą šalia Klaipėdos gražiai šeimos šventei. Kai jau tapo aišku kur ir kada bus švenčiama svarbiausia diena, tuomet keliavome rinktis vestuvinės aprangos. Vismantė, nors ir neseniai susilaukusi Domuko, galėjo pasigirti tobula figūra, todėl jai parinkome vestuvinę suknelę, kuri sužavėjo ne tik Raimondą, bet ir visus susirinkusius svečius. Pastarieji pagyrų negailėjo ir jaunikiui, kuris buvo pasipuošęs stilingu kostiumu ir mokasinais. Prie tėčio aprangos priderinome ir Domuko rūbelius. Krikštynos – svarbi šventė, todėl mažasis buvo papuoštas marškinėliais su varlytės ir liemenės aplikacija. Viskas tokios pačios spalvos, kaip ir tėčio – tamsiai mėlyna.
Išaušus vestuvių dienai, visi dailiai pasipuošę rinkosi į bažnyčią. Retai tenka sutikti tokius linksmus svečius, matyti tiek daug šypsenų ir noro bendrauti. Jų tikrai nereikėjo skatinti gausiomis ovacijomis pasveikinti naujai sukurtos šeimos. Svečiai žiedlapių ir konfeti kaskadomis apipylė nuotaką ir jaunikį, o tada visus pavaišinome vaisių vėrinukais ir putojančiu vynu.
Jaunųjų fotosesija vyko prie jūros. Romantiškai pasivaikščioję molu, jaunieji nukeliavo į pajūrį paskanauti vyšnių. Jūra tą dieną buvo labai rami, todėl ir jaunieji neskubėdami gerai leido laiką. Tuo tarpu į sodybą jau rinkosi svečiai. Įsikūrę jiems skirtuose kambariuose, jie vaišinosi gėrimais ir lengvais užkandžiais. Neužilgo sulaukėme grįžtančių jaunųjų ir pradėjome smagią vakarinę dalį, kurioje netrūko žaidimų, geros muzikos ir staigmenų. Grupės „Vairas” atliekamos populiariausios dainos neleido nuobodžiauti ir skambėjo dar gerokai po vidurnakčio. Palikau visus besisukančius šokio aikštelėje ir šypsodamasi, kad pavyko surengti dar vieną gražią ir smagią šventę, iškeliavau namo.
Monika
Už nuotraukas dėkojame „Maži stebuklai”