Mano sekmadieniai, tai dienos kai šlamenančius lapus bučiuoja šratinukas. Mokslų knygos praverstos išdidžiai šypsosi… jos juk viską jau žino:) Tyliai skamba raminanti muzika ir sparčiai sukasi „krumpliaračiai” manoje galvelėje. Tokie nerealūs procesai susipina vardan protingesnio rytojaus ir įdomesnių ateities dienų… o kokie Jūsų sekmadieniai?
Nuotrauka iš čia.
Monika
This comment has been removed by a blog administrator.