Nekantravau su Jumis pasidalinti šia miela istorija apie Barboros ir Roko vestuves. Kai pirmą kartą sulaukiau skambučio dėl šių vestuvių planavimo, svečiavausi Paryžiuje. Nepatikėtumėte kaip dailiai susidėliojo visa istorija, bet apie viską nuo pradžių 🙂
Taigi, keliaudama į pirmąjį mūsų susitikimą žinojau, jog Barbora atvyks su mama. Visada džiaugiuosi matydama tvirtą ryšį tarp šeimos narių, todėl kartu praleistos pirmos valandos buvo tikrai įsimintinos, su įdomiomis diskusijomis ir svajonių paieškomis. Tuo metu dar nekvepėjo nei retro tema, nei prancūziška muzika ar vynu. Antrojo susitikimo metu visos keliavome į vestuvinių suknelių salonus ir bandėme surasti tą vienintelę suknelę. Taip jau nutiko, kad svajonių suknelės neradome, todėl pradėjome sukti galvas koks turėtų būti įvaizdis, geriausiai tinkantis Barborai. Prie planavimo darbų prisijungus Rokui, visi susėdome pokalbiui apie jų pomėgius, labiausiai įstrigusias dainas, mylimus filmus bei pasaulio virtuvę. Kai jaunieji paminėjo, jog jie daug kartų yra žiūrėję filmą „The Notebook” („Užrašų knygelė”), tada daugiau klausimų neliko. Taip natūraliai ir gimė idėja iškelti retro puotą. Suradome dizainerę ir pradėjome kurti vestuvinį jaunųjų įvaizdį.
Kol buvo siuvami vestuviniai kostiumai, mes įnikome į kitus planavimo darbus. Atrodo buvome jau apsisprendę kelti vestuvių šventę vienoje vietoje, bet vis kirbėjo mintis, jog šiems jauniesiems norisi kažko kito, nematyto ir tinkančio būtent jų vestuvių temai. Sako reikia svajoti atsargiai, ar ne? Mums labai pasisekė, nes buvome vieni iš pirmųjų, kurie turėjo galimybę atrasti nuostabų „Vyšnių dvarą” ir jame suorganizuoti tobulas retro vestuves Barborai ir Rokui. Naujai atidarytas dvaras, paslaugūs savininkai ir nepriekaištingas interjeras buvo tai, ko reikėjo būtent šioms vestuvėms.
Suradę vietą vakarinei šventei pakeitėme nuomonę ir dėl ceremonijos vietos. Barbora ir Rokas nusprendė susituokti Kretingos Žiemos sodo muziejuje. Neoklasicistinio stiliaus menę vedybų dieną papuošėme alyvmedžių medžiais, kurie visais laikais buvo garbinami ir reiškė stiprybę, vaisingumą, ilgaamžiškumą ir palaimą. Kuriantis naujai šeimai, juk taip simboliška jiems linkėti amžinos meilės, tad tuo pačiu nupynėme jiems alyvmedžio bei eukaliptų vainiką ir papuošėme jį pavasarinių hiacintų žiedais. Vainikas – tai amžinybės simbolis, toks kaip ir vestuviniai žiedai, todėl tikime, jog šios nebylios augalų ir formų reikšmės atras prasmę naujoje šeimoje ir bus puoselėjamos kaip didžiausia vertybė 🙂
Planavimo procese vieni darbai keitė kitus ir netrukus išaušo vestuvių rytas. Atrodo, dar niekada balandžio galas nebuvo padovanojęs tokios šiltos dienos. Panašu, kad net gamta džiaugėsi dėl būsimų vestuvių. Jaunavedžiai pradėjo savo rytą nuo grožio procedūrų, o mes skubėjome papuošti Vyšnių dvarą visais gražiausiai pavasario žiedais. Ir kai jau buvo sudėliotos visos vardo kortelės, o ant saldaus stalo karaliavo net du tortai, mes išvykome į ceremonijos vietą pasitikti svečių. Jiems besirenkant skambėjo violončelių duetas ir buvo matyti malonus jauduliukas susirinkusių veiduose. Jaunieji atvyko senoviniu Rolls Royce automobiliu, įžengė į menę ir tarė vienas kitam meilės priesaiką. Susirinkę svečiai apdovanojo naujai sukurtą šeimą skambiais plojimais ir žiedlapių lietumi. Sveikinimai ir linkėjimai persikėlė ir į vakarinę dalį. Svečiai buvo itin dosnūs ir negailėdami gražių žodžių sakė tostus jaunavedžiams bei dovanojo jiems savo šypsenas.
Stebėjau šurmulingą vakarėlį, kuriame buvo gausu staigmenų, gardaus maisto, gražių žmonių ir nuoširdžiai džiaugiausi. Vakarą vainikavo svečių nuostabos šūksniai ir įspūdingi fejerverkai, pagal mėgstamiausią jaunųjų Edith Piaf dainą. Palikdama šventę negalėjau atsistebėti visais sutapimais ir tobulais pasirinkimais, kuriems atrodo buvo tiesiog lemta atsitikti. Ši pora ir aplink juos skrajojanti retro dvasia tarsi įkūnijo senovinio atviruko vaizdą. Esu neapsakomai laiminga, kad galėjau tapti jų meilės legendos dalimi.
Už nuotraukas dėkojame Kemel Photography