Lygiai prieš metus, rugpjūčio 22 d. savo išsvajotas vestuves Mingėje atšoko Monika ir Mindaugas. Prisimename jas su dideliu džiaugsmu, nes iš ties pandemija buvo ne kartą pakišusi mums koją. Apie viską nuo pradžių ir visai ne iš romantinės pusės 🙂
Monika ir Mindaugas atkeliavo pas mane svajodami apie jaukias auksinio rudens vestuves pamaryje. Deja, neturėjome pakankamai laiko, jog spėtume sutvarkyti bažnyčios dokumentaciją, tad teko ieškoti naujos datos. Sugalvojom, lai bus ta šventė pavasarį, o iš kur mes galėjome žinoti, kad atkeliaus pandemija ir visi ilgai sėdėsime namuose. Ką gi, paliūdėjom, bet nukėlėm vestuves į vasarą. Monika nelabai mėgsta karštą orą, tad taikėme į vasaros pabaigą, tikėdami, kad rugpjūtis jau alsuos taip trokštamu jos rudeniu.
Išrinkus datą ir bažnyčią ėmėme kurti vestuvių konceptą. Jaunieji yra tikri muzikos fanai ir patys nevengiantys griebti mikrofoną į rankas. Gal todėl vestuvių tema sukosi tik viena – Meilės festivalis! Ant Mingės upės kranto išrinkome autentišką pamario krašto sodybą su milžiniška teritorija tinkama festivaliui. Sugalvojome, kad darysime pop-up hotel tiesiog pievoje ir būtinai vidurnaktį Mindaugui kursime didelį laužą. Be abejonės, BBQ maistas, DIY bariukas ir nuostabi Monikos Liu bei Rebelheart muzika turėjo vainikuoti tą svarbią dieną…
Likus trims savaitėms iki ceremonijos, pamatome, kad mūsų pasirinktoje bažnyčioje paskelbtas klasikinės muzikos festivalis. O varge, ar jie pamiršo mūsų vestuves? Skambiname kunigui ir organizatoriams. Vos ne vos spėjame pakeisti programą, kad tarp klasikinės muzikos grand pasirodymų, dar galėtų ir mūsų pora prisiekti savąją meilę. Sako, jog bus net Prezidentas ten, tad reikalus suderinti yra sunku, bet mes šią situaciją įveikiame. Viena bėda išspręsta 🙂
Likus savaitei iki vestuvių dienos, mūsų pop-up hotel tiekėjai praneša, kad deja Lietuva yra pavojingoje zonoje ir jie negali atvežti savo inventoriaus. Na, o mes nebeturime kur ir kaip apgyvendinti daugiau nei 40 svečių. Tą akimirką jau akys trukčioja, jokie sprendimai neatkeliauja į mintis, nors skambiname į visus regiono viešbučius ir sodybas. Reikia sukurti pop-up hotel iš nieko! Sėdime su komanda neskaičiuodami valandų, skambiname kareivinių palapinių nuomai, šiltnamių statytojams ir naršome parduotuves ieškodami alternatyvų. Į pagalbą mums atskuba Palapinių magnatai. Užsakome nors ir ne tokias, kokias planuota, bet palapines. To neužtenka, kad svečiams būtų smagu, įdomu ir nors kiek patogu miegoti. Skubame pirkti patalus, čiužinius, euro padėklus ir kilimus. Dar vestuvių išvakarėse netikiu, kad mums pavyks sukurti nors kiek norimą atmosferą.
Kodėl netikiu? Gal todėl, kad naktį vežant karučiais šieno kitkas ir kabinant lemputes suprantame, kad pamarys žavus tik dieną, kol nepabunda visokio plauko skraiduoliai vabalai. Didžiuliame paviljone tiesiog neįmanoma būti, musytės ir uodai lenda į akis ir burną. Uodai išsikelia tikrą puotą ir be abejonės mes esame jų pagrindinis patiekalas. Apima tikra panika. Nemigo naktį iš atminties išnyra informacija, kad mūsų vestuvių vedėjas dirba įmonėje, kuri purškia teritorijas nuo mašalų ir uodų. Sulaukus padoraus meto ryte skambinu viltingai klausdama ar realu būtų išpurkšti vestuvių teritoriją dar prieš svečiams susirenkant? Tomas sako be abejonės galiu, tik po visko reikės man dušo, kad galėčiau deramai pravesti renginį ne su skafandru 🙂
Būdama grynakraujė planuotoja ir negalėdama pasilikti tik su vienu planu A, lekiu į parduotuves ieškoti kokių nors žvakių ir smilkalų nuo uodų. (Aleliuja iki šiol jie mėtosi ofise, nes plano B neprireikė). Su pilna amunicija lekiam dekoruoti šventės vietos ir kloti patalų bei daryti pop-up viešbučio. Ir mums pavyko!!! Tikrai ne 100 procentų taip kaip norėjom ar reikėjo, bet vestuvių dienos nuotaikos buvo tokios pakilios, jog atrodė, kad viskas gavosi geriau nei tikėjomės.
Vestuvių svečiams nurodytas dress code sakė: džinsas, oda ir žemės tonai. Tikėjomės, kad bus stilinga šventė, bet tikrai visi viršijo mūsų lūkesčius. Modernus country stiliukas, didelės šypsenos ir visuomet pilna šokių aikštelė. Tikras meilės festivalis buvo vainikuotas ne kokiais fejerverkais, o jaunavedžių atliekama daina. Juk svarbiausios tos dienos žvaigždės ir buvo mūsų Mišeikiai. Nukeliavę ilgą ir tikrai įtampos pilną kelią, bet turėję nepakartojamai nuostabią savo vestuvių šventę.
O šiandien, Monika ir Mindaugas savo meilės sukaktį ir vėl švenčia pamaryje. Valgydami spurgytes ir sūpuodami savo pirmagimę dukrelę. Mūsų visa komanda siunčią Jums didžiausią apkabinimą ir jūrą gražių minčių. Atkakliausiems šypsosi dangus. Su popierinėmis vestuvių metinėmis mielieji Mišeikiai!
Už foto prisiminimus esame dėkingi: Kemel Photography / Rimvydas Slavykas Photography