Onutė ir Marius meilę vienas kitam augino ir puoselėjo 11 metų, o tada nusprendė sukviesti visus į jaukias ir gražias vestuves. Jie svajojo apie gausų būrį svečių, skambius muzikos ritmus ir neįpareigojančią atmosferą. Jų pomėgis keliauti padiktavo ir temą, tad intymioje miško apsuptyje įsikūręs Vyšnių dvaras tapo ispaniškai lietuviška oaze apgalvotai ir šiltai vestuvių šventei.
Jos metu per kraštus tryško vaikų juokas, suaugę glėbesčiavosi ir dalino vieni kitiems laimės sklidinas šypsenas, o pievoje vakarėjant pradėjo rinktis net miško žvėrys. Tokioje jaukioje ir meilės kupinoje puotoje norėjosi dalyvauti visiems.
Šioms vestuvėms dvaras buvo gausiai išpuoštas vasariškomis gėlių kompozicijomis, saldumynų stalas lūžo nuo skanėstų, o vidurnakčio staigmena svečiams tapo ne fejerverkai, o temperamentingas Jurgio Didžiulio pasirodymas. Barmenai ilgai maišė svaigius it jaunavedžių meilė kokteilius, o nakties tamsoje išryškėjo romantiškos lempučių šviesos.
